apžioti

apžióti tr. K, Rtr, DŽ, KŽ 1. SD¹118, R, MŽ, MŽ²14, S.Dauk, D.Pošk, N, M, Š, NdŽ, LzŽ, Kl, Pšl apimti burna, nasrais, snapu: Jis obalio kiek apžiójo, tiek nukando J. Valgiau medų i bitę apžiójau Vdžg. [Šuo] galvą apžiója kačioku ir neša kaip nebegyvą Slm. Vilkas už avelės, apžiójo va šiteipo kaklą Šr. Šuo, apžiojęs akmenį, kaukdamas išbėgo į mišką LTsIV435. Medinis šaukštas nognai nespasabnus, negal nė apžióti Pln. I kaip tas šuo apžiójo tokią vištą: par pusę buvo parkąsta Jrb. Pasiėmęs didelį kąsnį, nevalio[ja] nė apžiót LKT177(Smln). Paimk iš bakano, apžiók, ar daug atkąsi, kad ir dantes geri Mlt. Pamatė, kad Jurgis apžiójęs butelį, ir jis jau prašo [gerti] Slm. Iš užpakalio kaip apžiójo [vilkas] arklio šlaunį, teip ir iškando šmotą Sb. Meškeraitę inmetei, žuvis apžiójo ir traukia Mrc. Velnias apžiójo vamzdį, o jis (diedukas) pykšt LTR(Klt). Paskui atsargiai apžiojai klarneto vamzdelio galą, paspaudei klavišus S.Zob. | Anas vis apžiójęs cigarietą [i](nuolat rūko) Tr. Artūras išėjo jau toks smagus, kad neapžiojo dantų: jie, dideli ir balti, žybsi kaip ugnelės rš. ^ Ką apžiosu, nukąsu B, PrLXVII5. Daugiaus apžioja, nekaip nukąsti gal R43, MŽ58, N. Burna nedurna, ką apžiója, tą ir kanda LTR(Kp). Daug apžiósi, mažai nukąsi LTsV301(Vlkv). Kiek apžioji, tiek tekąsk NžR. Vienas visko neapžiosi PPr138. Ne tiek kanda, kiek apžioja LTR(Ldvn). Su viena burna neapžiosi visko LTR(Grz). Kąsk tokį kąsnį, kokį gali apžiot LTR(Vs, Zp). Daug apžiójo ir užspringo Tr. Viso svieto neapžiósi Kpr.

apžiotinaĩ adv., apžiótinai K; R, MŽ, N: Daryk kleckus apžiotinaĩ, t. y., kad galėtum apžióti J. | refl. tr. DŽ¹: Kai tik prikiši paršiuką prie spenio, tuo apsižiója ir žinda Vl. Atsliuogė [gyvatė], pakėlė galvą, mėlynę apsižiójo i čiulpia PnmŽ. | Ana bitį apžiójusys rokuojas (švepluoja) Slnt. Vyrai dabar, e, vis apsižióję butelį (geria) Krš. ^ Privirė košės, dabar tylia kaip kiaulė buroką apsižiójusi Rt.

2. prk. apimti tvirtai laikant ar supant: Parungiu ką sau, apžioju daiktą kurį vilčia SD238. Žuvys jau nemažos: vos tik į saują apžióji Jrb. Slėsnesnėse vietose riaugsėdamas purvas apžiodavo stebules, tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Tie debesiai tolyn labyn prasiskiria, apžiodami aplinkui galingais mus žiedais V.Kudir. Smūtnas, nuliūdęs, pragaro apžiotas, smerties tamsybėms iš visur apklotas A.Baran. Jau apžiotus nuog peklos žmones išvadavo brš. ^ Už žaibą greitesnis, už žvaigždę mažesnis, visus laukus apžioja ir dangų apjoja (akys) LTR(Ldvn). 3. DŽ¹ prk. paimti savo žinion, pagriebti, užvaldyti; aprėpti: Gyvena žmogus, tai žioja žioja i negali apžiót visa ko Klt. Jis viską buvo apžiójęs Snt. Žmogus nora daug apžióti, o tankiai ir išsižio[ja] Rdn. Toks vis tiek apžios, nors ir galą gaus LTR(Km). Kad tik jin galėtų, visą svietą apžiótų, kad tik kitiem nekliūt Jnš. Jis tik vienas nori viską apžiót Kt. Gatavas visą svietą apžióti, velnią ant piršto apvynioti Šv. Vyrai vis daugiau nori apžiót KzR. Atejo marti ir apžiójo viena viską Užp. Nei vienam broliui nieko nedavė – pats viską apžiój[o] Al. Tas, kur bagotas, turėjo didelį palivarką, neapžiojamus turtus LTR(Lnkv). Tu, sako, turi apžiójęs pievą LKKXIII118(Grv). Svetimi žmonės visą naudą apžios Žem. Žmogus, matyti, niekuomet nepatenkintas: vis jam per maža, vis daugiau apžioti nori Pt. Daug svetimo lauko apžiodamas, turėdavo daug pašaro, todėl laikydavo daug gyvulio V.Krėv. | Ugnis visa apžiója Ob. ^ Pavydus [žmogus] kad pramanytų, visą pasaulį apžiotų̃ Rod. | refl. tr., intr.: Viena visą turtą apsižiójus, o kitiem neduoda Prn. Dabar nė į mišką galì įeiti, kožnas ant savo apžiójęs[is] Pln. Apsižiójusi laikei [pinigus], reikėjo pirkti [daiktų] Krš. Mylėjo pačią apžiójęs[is], o dėlto pabėgo [nuo seno vyro] Dr. Tu nesakyk nesakyk, laikyk apsižiójęs! Jrb. ║ užimti, pavergti: Apžiotà Lietuva, nieko savo nedaro Drsk. Vieną sykį apžiójo, nebno[ra] paleisti – įsitaisė ir įsitaisė Krš. Mūsų tėviškę apžiojo ponai svetimi B.Sruog. ║ pajėgti apdirbti, apeiti, įveikti: Viso ūkio neapžiósi Dg. Visų darbų neapžiósi Mrj. Anas viską suspėja apžiót Ds. Reik sodint [runkelių], kiek gali apžiót Alk. Kurgi tu čia viską vienu kartu apžiósi Pg. Neapžiója, savo do pievos kiek turi Klt. Dabar neapžiója tų žemių Plv. Nors dirbu nuo ryto lig vakaro, o visų darbų neapžióju Kzt. Kopūstus visi sodina, kiek kas apžiója Rd. Ar aš viena viską apžiósiu: ir karvės melžt, ir duoną kept Krkš. Neapžiósi viso miško [rinkdamas mėlynes], visi krepšiai privanoti Antr. ^ Akys daug norėtų, kad tik rankos apžiotų KrvP(Mrs).

apžiotinaĩ adv.: Aš žemės turiu neapžiotinaĩ Ds. ║ intr. pajėgti: A tu apžiósi vienas tiek žemės apdirbt? Krč. Žento nebus, neapžiõs visa nudirbt Drsk. Žmogus ėda, kol apžió[ja] – netura sotės Krš. Ponai ėda, kiek apžió[ja], lašinių i nepavelka Trš.

4. ištarti (žodį): Čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti gimtinio žodžio! LzP. Kaip ir apžióji tokį bjaurį žodį? Kl. Vardai, tie vardeliai: senas negalì ir apžióti Krš. 5. refl. part. praet. žioplokas: Mes mat tokie apsižióję Šd. \ žioti; apžioti; atžioti; įžioti; išžioti; pažioti; peržioti; pražioti; razžioti; užžioti